English
Chinese
Spanish
Portuguese
Russian
Japanese
French
German
Italian
Hindi
Korean
Indonesian
Bengali
Albanian
Bosnian
Dutch
Malayalam
RomanianSurah Ash-Shuara ( The Poets )
Lithuanian
طسٓمٓ ﴿١﴾
1. Ta, Syn, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].
تِلْكَ ءَايَٰتُ ٱلْكِتَٰبِ ٱلْمُبِينِ ﴿٢﴾
2. Šios Eilutės yra aiški Knyga [(šis Koranas), kuri buvo pažadėta Allaho Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), viską paaiškinanti].
لَعَلَّكَ بَٰخِعٌۭ نَّفْسَكَ أَلَّا يَكُونُواْ مُؤْمِنِينَ ﴿٣﴾
3. Gali būti, kad tu (Muchammedai ﷺ) nusižudysi iš liūdesio, tačiau jie netaps tikinčiais [tavo Risala (Pranašavimu), t. y. tavo islamiškojo monoteizmo Žinia].
إِن نَّشَأْ نُنَزِّلْ عَلَيْهِم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ ءَايَةًۭ فَظَلَّتْ أَعْنَٰقُهُمْ لَهَا خَٰضِعِينَ ﴿٤﴾
4. Jei Mes panorėtume, Mes nuleistume jiems iš dangaus ženklą, kuriam jie nulenktų savo kaklus iš paklusimo.
وَمَا يَأْتِيهِم مِّن ذِكْرٍۢ مِّنَ ٱلرَّحْمَٰنِ مُحْدَثٍ إِلَّا كَانُواْ عَنْهُ مُعْرِضِينَ ﴿٥﴾
5. Ir niekada nepasiekia jų Priminimas kaip dabartinis apreiškimas iš Maloningiausiojo (Allaho), tačiau kaip tik jie nusigręžia nuo jo.
فَقَدْ كَذَّبُواْ فَسَيَأْتِيهِمْ أَنۢبَٰٓؤُاْ مَا كَانُواْ بِهِۦ يَسْتَهْزِءُونَ ﴿٦﴾
6. Taigi jie iš tiesų paneigė (tiesą – šį Koraną), tada žinios apie tai, iš ko jie juokėsi, pasieks juos.
أَوَلَمْ يَرَوْاْ إِلَى ٱلْأَرْضِ كَمْ أَنۢبَتْنَا فِيهَا مِن كُلِّ زَوْجٍۢ كَرِيمٍ ﴿٧﴾
7. Argi jie nepastebi žemės – kiek visokių gerų rūšių Mes išauginimo joje?
إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَءَايَةًۭ ۖ وَمَا كَانَ أَكْثَرُهُم مُّؤْمِنِينَ ﴿٨﴾
8. Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymas arba ženklas), tačiau dauguma iš jų (daugiadievių, pagonių, kurie netiki Prikėlimą) nėra tikintieji.
وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ ﴿٩﴾
9. Ir iš tiesų jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Galingiausias, Gailestingiausias.
وَإِذْ نَادَىٰ رَبُّكَ مُوسَىٰٓ أَنِ ٱئْتِ ٱلْقَوْمَ ٱلظَّٰلِمِينَ ﴿١٠﴾
10. Ir (atminkite), kai jūsų Viešpats pakvietė Mūsą (Mozę) (sakydamas): „Eik pas žmones, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantieji) -
قَوْمَ فِرْعَوْنَ ۚ أَلَا يَتَّقُونَ ﴿١١﴾
11. Firauno (Faraono) žmonės: argi jie tada nebijos Allaho ir netaps teisingais?“
قَالَ رَبِّ إِنِّىٓ أَخَافُ أَن يُكَذِّبُونِ ﴿١٢﴾
12. Jis tarė: „Mano Viešpatie, tikrai, aš bijau, kad jie paneigs mane.
وَيَضِيقُ صَدْرِى وَلَا يَنطَلِقُ لِسَانِى فَأَرْسِلْ إِلَىٰ هَٰرُونَ ﴿١٣﴾
13. Ir mano krūtinė suminkštėja ir mano liežuvis neišsireiškia gerai. Taigi siųsk Harūnui (Aronui) (eiti kartu su manimi).
وَلَهُمْ عَلَىَّ ذَنۢبٌۭ فَأَخَافُ أَن يَقْتُلُونِ ﴿١٤﴾
14. Ir jie turi kaltinimą man nusikaltimu, ir aš bijau, kad jie nužudys mane.“
قَالَ كَلَّا ۖ فَٱذْهَبَا بِـَٔايَٰتِنَآ ۖ إِنَّا مَعَكُم مُّسْتَمِعُونَ ﴿١٥﴾
15. (Allahas) tarė: „Ne, eikite jūs abu su Mūsų Ženklais. Iš tiesų, Mes būsime su jumis, klausydami.“
فَأْتِيَا فِرْعَوْنَ فَقُولَآ إِنَّا رَسُولُ رَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿١٦﴾
16. Ir eikite abu jūs pas Firauną (Faraoną) ir sakykite: „Mes esame Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntiniai.
أَنْ أَرْسِلْ مَعَنَا بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ ﴿١٧﴾
17. Tad leiskite Israelio (Izraelio) Vaikams eiti su mumis.“
قَالَ أَلَمْ نُرَبِّكَ فِينَا وَلِيدًۭا وَلَبِثْتَ فِينَا مِنْ عُمُرِكَ سِنِينَ ﴿١٨﴾
18. [Firaun (Faraonas)] tarė [Mūsai (Mozei)]: „Argi mes neišauginome tavęs tarp savęs kaip vaiko? Ir tu gyvenai daug savo gyvenimo metų su mumis.
وَفَعَلْتَ فَعْلَتَكَ ٱلَّتِى فَعَلْتَ وَأَنتَ مِنَ ٱلْكَٰفِرِينَ ﴿١٩﴾
19. Ir tu darei veiksmus, kuriuos padarei (t. y. žmogaus nužudymą), kai buvai vienas iš nedėkingųjų.“
قَالَ فَعَلْتُهَآ إِذًۭا وَأَنَا۠ مِنَ ٱلضَّآلِّينَ ﴿٢٠﴾
20. Mūsa (Mozė) tarė: „Aš padariau tada, kai buvau neišmanantis (apie savo Viešpatį ir Jo Žinią).
فَفَرَرْتُ مِنكُمْ لَمَّا خِفْتُكُمْ فَوَهَبَ لِى رَبِّى حُكْمًۭا وَجَعَلَنِى مِنَ ٱلْمُرْسَلِينَ ﴿٢١﴾
21. Taigi aš pabėgau nuo jūsų kai jūsų bijojau. Tačiau mano Viešpats suteikė man Hukm (t. y. religines žinias, teisingą teisėjavimą dėl reikalų ir Pranašavimą) ir padarė mane vienu iš Pasiuntinių.“
وَتِلْكَ نِعْمَةٌۭ تَمُنُّهَا عَلَىَّ أَنْ عَبَّدتَّ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ ﴿٢٢﴾
22. „Ir tai praeities malonė, su kuria tu priekaištavai man: kad tu pavergei Israelio (Izraelio) Vaikus.“
قَالَ فِرْعَوْنُ وَمَا رَبُّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿٢٣﴾
23. Firaun (Faraonas) tarė: „O kas yra Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpats?“
قَالَ رَبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلْأَرْضِ وَمَا بَيْنَهُمَآ ۖ إِن كُنتُم مُّوقِنِينَ ﴿٢٤﴾
24. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Dangų ir žemės, ir visko, kas tarp jų, Viešpats, jei tu sieki būti įsitikinusiu užtikrintai.“
قَالَ لِمَنْ حَوْلَهُۥٓ أَلَا تَسْتَمِعُونَ ﴿٢٥﴾
25. [Firaun (Faraonas)] tarė tiems aplinkui: „Argi negirdėjote (ką jis sako)?“
قَالَ رَبُّكُمْ وَرَبُّ ءَابَآئِكُمُ ٱلْأَوَّلِينَ ﴿٢٦﴾
26. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tavo Viešpats ir tavo senovės tėvų Viešpats!“
قَالَ إِنَّ رَسُولَكُمُ ٱلَّذِىٓ أُرْسِلَ إِلَيْكُمْ لَمَجْنُونٌۭ ﴿٢٧﴾
27. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Iš tiesų, jūsų Pasiuntinys, kuris buvo siųstas jums, yra pamišęs!“
قَالَ رَبُّ ٱلْمَشْرِقِ وَٱلْمَغْرِبِ وَمَا بَيْنَهُمَآ ۖ إِن كُنتُمْ تَعْقِلُونَ ﴿٢٨﴾
28. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Rytų ir vakarų ir visko, kas tarp jų, Viešpats, jei tu tik suprastum!“
قَالَ لَئِنِ ٱتَّخَذْتَ إِلَٰهًا غَيْرِى لَأَجْعَلَنَّكَ مِنَ ٱلْمَسْجُونِينَ ﴿٢٩﴾
29. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jei jūs pasirinksite ilah (dievu) kitą nei mane, Aš tikrai patalpinsiu jus tarp kalinių.“
قَالَ أَوَلَوْ جِئْتُكَ بِشَىْءٍۢ مُّبِينٍۢ ﴿٣٠﴾
30. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Net jei aš atnešiu tau ką nors akivaizdaus (ir įrodančio)?“
قَالَ فَأْتِ بِهِۦٓ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ ﴿٣١﴾
31. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Tada nešk čia, jei esi sakantis tiesą!“
فَأَلْقَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِىَ ثُعْبَانٌۭ مُّبِينٌۭ ﴿٣٢﴾
32. Taigi [Mūsa (Mozė)] metė savo lazdą, ir štai! Tai buvo gyvatė, akivaizdi.
وَنَزَعَ يَدَهُۥ فَإِذَا هِىَ بَيْضَآءُ لِلنَّٰظِرِينَ ﴿٣٣﴾
33. Ir jis ištraukė savo ranką, ir štai! Ji buvo balta visiems žiūrovams!
قَالَ لِلْمَلَإِ حَوْلَهُۥٓ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٌ عَلِيمٌۭ ﴿٣٤﴾
34. [Firaun (Faraonas)] tarė savo vyresniesiems, aplink save: „Iš tiesų, tai tikrai gerai patyręs burtininkas.
يُرِيدُ أَن يُخْرِجَكُم مِّنْ أَرْضِكُم بِسِحْرِهِۦ فَمَاذَا تَأْمُرُونَ ﴿٣٥﴾
35. Jis nori išvaryti jus iš jūsų žemės savo burtais: ką tada tu įsakai?“
قَالُوٓاْ أَرْجِهْ وَأَخَاهُ وَٱبْعَثْ فِى ٱلْمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ ﴿٣٦﴾
36. Jie tarė: „Atidėk jį ir jo brolį (kuriam laikui), ir išsiųsk kvieslius į miestus,
يَأْتُوكَ بِكُلِّ سَحَّارٍ عَلِيمٍۢ ﴿٣٧﴾
37. kad atvestų pas tave kiekvieną geriausią burtininką.
فَجُمِعَ ٱلسَّحَرَةُ لِمِيقَٰتِ يَوْمٍۢ مَّعْلُومٍۢ ﴿٣٨﴾
38. Taigi burtininkai buvo surinkti nustatytu laiku paskirtą dieną
وَقِيلَ لِلنَّاسِ هَلْ أَنتُم مُّجْتَمِعُونَ ﴿٣٩﴾
39. ir buvo pasakyta žmonėms: „Ar jūs (taip pat) eisite į susirinkimą?
لَعَلَّنَا نَتَّبِعُ ٱلسَّحَرَةَ إِن كَانُواْ هُمُ ٱلْغَٰلِبِينَ ﴿٤٠﴾
40. Kad mes sektume burtininkais [kurie buvo Firauno (Faraono) netikėjimo religijos], jei jie bus laimėtojai.“
فَلَمَّا جَآءَ ٱلسَّحَرَةُ قَالُواْ لِفِرْعَوْنَ أَئِنَّ لَنَا لَأَجْرًا إِن كُنَّا نَحْنُ ٱلْغَٰلِبِينَ ﴿٤١﴾
41. Taigi kai atvyko burtininkai, jie tarė Firaunui (Faraonui): „Ar tikrai bus atlygis mums, jei mes būsime laimėtojai?“
قَالَ نَعَمْ وَإِنَّكُمْ إِذًۭا لَّمِنَ ٱلْمُقَرَّبِينَ ﴿٤٢﴾
42. Jis tarė: „Taip, ir tada jūs tikrai būsite iš tų, kurie arti (man).“
قَالَ لَهُم مُّوسَىٰٓ أَلْقُواْ مَآ أَنتُم مُّلْقُونَ ﴿٤٣﴾
43. Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Meskite tai, ką jūs ketinate mesti.“
فَأَلْقَوْاْ حِبَالَهُمْ وَعِصِيَّهُمْ وَقَالُواْ بِعِزَّةِ فِرْعَوْنَ إِنَّا لَنَحْنُ ٱلْغَٰلِبُونَ ﴿٤٤﴾
44. Taig jie metė savo virves ir savo lazdas ir tarė: „Prisiekiam Firauno (Faraono) galybe, tai mes, kurie tikrai laimės!“
فَأَلْقَىٰ مُوسَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِىَ تَلْقَفُ مَا يَأْفِكُونَ ﴿٤٥﴾
45. Tada Mūsa (Mozė) metė savo lazdą ir štai! Ji prarijo viską, ką jie apgaulingai parodė!
فَأُلْقِىَ ٱلسَّحَرَةُ سَٰجِدِينَ ﴿٤٦﴾
46. Ir burtininkai suklupo.
قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِرَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿٤٧﴾
47. Sakydami: „Mes tikime Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpatį.
رَبِّ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ ﴿٤٨﴾
48. Mūsos (Mozės) ir Harūno (Arono) Viešpatį.“
قَالَ ءَامَنتُمْ لَهُۥ قَبْلَ أَنْ ءَاذَنَ لَكُمْ ۖ إِنَّهُۥ لَكَبِيرُكُمُ ٱلَّذِى عَلَّمَكُمُ ٱلسِّحْرَ فَلَسَوْفَ تَعْلَمُونَ ۚ لَأُقَطِّعَنَّ أَيْدِيَكُمْ وَأَرْجُلَكُم مِّنْ خِلَٰفٍۢ وَلَأُصَلِّبَنَّكُمْ أَجْمَعِينَ ﴿٤٩﴾
49. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jūs patikėjote juo prieš tai, kai daviau jums leidimą. Iš tiesų, jis tikrai yra jūsų vyriausias, kuris išmokė jus magijos. Tada iš tiesų, jūs sužinosite. Iš tiesų, aš nukirsiu jūsų rankas ir jūsų kojas priešingose pusėse, ir aš nukryžiuosiu jus visus.“
قَالُواْ لَا ضَيْرَ ۖ إِنَّآ إِلَىٰ رَبِّنَا مُنقَلِبُونَ ﴿٥٠﴾
50. Jie tarė: „Jokios žalos! Tikrai, pas savo Viešpatį (Allahą) mes sugrįšime.
إِنَّا نَطْمَعُ أَن يَغْفِرَ لَنَا رَبُّنَا خَطَٰيَٰنَآ أَن كُنَّآ أَوَّلَ ٱلْمُؤْمِنِينَ ﴿٥١﴾
51. Iš tiesų, mes tikrai tikimės, kad mūsų Viešpats atleis mums mūsų nuodėmes, nes mes esame pirmieji iš tikinčiųjų [Mūsą (Mozę) ir monoteizmą, kurį jis atnešė iš Allaho].“
۞ وَأَوْحَيْنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنْ أَسْرِ بِعِبَادِىٓ إِنَّكُم مُّتَّبَعُونَ ﴿٥٢﴾
52. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), sakydami: „Išvyk naktį su Mano vergais, iš tiesų, jūs būsite persekiojami.“
فَأَرْسَلَ فِرْعَوْنُ فِى ٱلْمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ ﴿٥٣﴾
53. Tada Firaun (Faraonas) išsiuntė šauklius į (visus) miestus.
إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ لَشِرْذِمَةٌۭ قَلِيلُونَ ﴿٥٤﴾
54. (Sakančius): „Iš tiesų, jie tikrai yra tik maža grupė.
وَإِنَّهُمْ لَنَا لَغَآئِظُونَ ﴿٥٥﴾
55. Ir tikrai, jie padarė tai, kas įsiutino mus.
وَإِنَّا لَجَمِيعٌ حَٰذِرُونَ ﴿٥٦﴾
56. Tačiau mes esame kariuomenė, visi surinkti, gausiai perspėjantys.“
فَأَخْرَجْنَٰهُم مِّن جَنَّٰتٍۢ وَعُيُونٍۢ ﴿٥٧﴾
57. Taigi, Mes išvarėme juos iš sodų ir šaltinių,
وَكُنُوزٍۢ وَمَقَامٍۢ كَرِيمٍۢ ﴿٥٨﴾
58. lobių ir visų rūšių garbingų vietų.
كَذَٰلِكَ وَأَوْرَثْنَٰهَا بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ ﴿٥٩﴾
59. Taip [Mes išvarėme juos (Faraono žmones)] ir Mes privertėme Israelio (Izraelio) Vaikus paveldėti juos.
فَأَتْبَعُوهُم مُّشْرِقِينَ ﴿٦٠﴾
60. Taigi jie persekiojo juos saulėtekio metu.
فَلَمَّا تَرَٰٓءَا ٱلْجَمْعَانِ قَالَ أَصْحَٰبُ مُوسَىٰٓ إِنَّا لَمُدْرَكُونَ ﴿٦١﴾
61. Ir kai dvi kariuomenės pamatė viena kitą, Mūsos (Mozės) kompanjonai tarė: „Mes tikrai būsime pasivyti.“
قَالَ كَلَّآ ۖ إِنَّ مَعِىَ رَبِّى سَيَهْدِينِ ﴿٦٢﴾
62. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, iš tiesų su manimi yra mano Viešpats. Jis išves mane.“
فَأَوْحَيْنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنِ ٱضْرِب بِّعَصَاكَ ٱلْبَحْرَ ۖ فَٱنفَلَقَ فَكَانَ كُلُّ فِرْقٍۢ كَٱلطَّوْدِ ٱلْعَظِيمِ ﴿٦٣﴾
63. Tada Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Smok jūrai su savo lazda.“ Ir ji pasidalino, kiekviena atskira dalis (tos jūros vandens) tapo kaip didžiulis kalnas.
وَأَزْلَفْنَا ثَمَّ ٱلْءَاخَرِينَ ﴿٦٤﴾
64. Tada Mes prinešėme kitus [Firauno (Faraono) dalį] arčiau tos vietos.
وَأَنجَيْنَا مُوسَىٰ وَمَن مَّعَهُۥٓ أَجْمَعِينَ ﴿٦٥﴾
65. Ir Mes išgelbėjome Mūsą (Mozę) ir visus su juo.
ثُمَّ أَغْرَقْنَا ٱلْءَاخَرِينَ ﴿٦٦﴾
66. Tada Mes paskandinome kitus.
إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَءَايَةًۭ ۖ وَمَا كَانَ أَكْثَرُهُم مُّؤْمِنِينَ ﴿٦٧﴾
67. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas (arba įrodymas), tačiau dauguma jų nėra tikintys.
وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ ﴿٦٨﴾
68. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.
وَٱتْلُ عَلَيْهِمْ نَبَأَ إِبْرَٰهِيمَ ﴿٦٩﴾
69. Ir recituok jiems Ibrahimo (Abraomo) istoriją.
إِذْ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوْمِهِۦ مَا تَعْبُدُونَ ﴿٧٠﴾
70. Kai jis sakė savo tėvui ir savo žmonėms: „Ką jūs garbinate?“
قَالُواْ نَعْبُدُ أَصْنَامًۭا فَنَظَلُّ لَهَا عَٰكِفِينَ ﴿٧١﴾
71. Jie tarė: „Mes garbiname stabus ir jiems mes esame visada atsidavę.“
قَالَ هَلْ يَسْمَعُونَكُمْ إِذْ تَدْعُونَ ﴿٧٢﴾
72. Jis tarė: „Ar jie girdi jus, kai jūs šaukiatės (jų)?
أَوْ يَنفَعُونَكُمْ أَوْ يَضُرُّونَ ﴿٧٣﴾
73. Arba ar jie duoda jums naudos arba kenkia (jums)?“
قَالُواْ بَلْ وَجَدْنَآ ءَابَآءَنَا كَذَٰلِكَ يَفْعَلُونَ ﴿٧٤﴾
74. Jie tarė: „(Ne), bet mes radome savo tėvus darant taip.“
قَالَ أَفَرَءَيْتُم مَّا كُنتُمْ تَعْبُدُونَ ﴿٧٥﴾
75. Jis tarė: „Ar jūs pastebite tai, ką jūs garbinote –
أَنتُمْ وَءَابَآؤُكُمُ ٱلْأَقْدَمُونَ ﴿٧٦﴾
76. jūs ir jūsų senovės tėvai?
فَإِنَّهُمْ عَدُوٌّۭ لِّىٓ إِلَّا رَبَّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿٧٧﴾
77. Iš tiesų, jie yra priešai man, išskyrus Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpatį
ٱلَّذِى خَلَقَنِى فَهُوَ يَهْدِينِ ﴿٧٨﴾
78. Kuris sukūrė mane, ir tai Jis, Kuris teisingai veda mane.
وَٱلَّذِى هُوَ يُطْعِمُنِى وَيَسْقِينِ ﴿٧٩﴾
79. Ir tai Jis, Kuris maitina mane ir duoda man gerti
وَإِذَا مَرِضْتُ فَهُوَ يَشْفِينِ ﴿٨٠﴾
80. Ir kai aš sergu, tai Jis, Kuris pagydo mane.
وَٱلَّذِى يُمِيتُنِى ثُمَّ يُحْيِينِ ﴿٨١﴾
81. Ir Kuris privers mane mirti, ir tada prikels mane gyvenimui (vėl).
وَٱلَّذِىٓ أَطْمَعُ أَن يَغْفِرَ لِى خَطِيٓـَٔتِى يَوْمَ ٱلدِّينِ ﴿٨٢﴾
82. Ir Kuris, aš tikiuosi, atleis man mano kaltes Atlygio Dieną (Prikėlimo Dieną).“
رَبِّ هَبْ لِى حُكْمًۭا وَأَلْحِقْنِى بِٱلصَّٰلِحِينَ ﴿٨٣﴾
83. Mano Viešpatie, suteik Hukm (religinių žinių, teisingą reikalų sprendimą ir pranašavimą) man, ir prijunk mane prie teisingųjų.
وَٱجْعَل لِّى لِسَانَ صِدْقٍۢ فِى ٱلْءَاخِرِينَ ﴿٨٤﴾
84. Ir suteik man garbingą minėjimą vėlesniųjų kartų.
وَٱجْعَلْنِى مِن وَرَثَةِ جَنَّةِ ٱلنَّعِيمِ ﴿٨٥﴾
85. Ir padaryk mane vienu iš Džiaugsmo Rojaus paveldėtojų.
وَٱغْفِرْ لِأَبِىٓ إِنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلضَّآلِّينَ ﴿٨٦﴾
86. Ir atleisk mano tėvui, iš tiesų, jis yra paklydęs.
وَلَا تُخْزِنِى يَوْمَ يُبْعَثُونَ ﴿٨٧﴾
87. Ir negėdink manęs tą Dieną, kai (visi kūriniai) bus prikelti.
يَوْمَ لَا يَنفَعُ مَالٌۭ وَلَا بَنُونَ ﴿٨٨﴾
88. Dieną, kurią nei turtas, nei sūnūs neduos naudos.
إِلَّا مَنْ أَتَى ٱللَّهَ بِقَلْبٍۢ سَلِيمٍۢ ﴿٨٩﴾
89. Išskyrus tam, kuris atneš Allahui švarią širdį [švarią nuo širk (daugiadievystės) ir nifak (veidmainystės)].
وَأُزْلِفَتِ ٱلْجَنَّةُ لِلْمُتَّقِينَ ﴿٩٠﴾
90. Ir Rojus bus priartintas prie Mutakūn (dievobaimingųjų)
وَبُرِّزَتِ ٱلْجَحِيمُ لِلْغَاوِينَ ﴿٩١﴾
91. Ir (Pragaro) Ugnis bus išstatyta pilnam paklydusiųjų vaizdui.
وَقِيلَ لَهُمْ أَيْنَ مَا كُنتُمْ تَعْبُدُونَ ﴿٩٢﴾
92. Ir bus tarta jiems: „Kur tie (netikri dievai, kuriuos jūs priskirdavote Allaho priešininkais), kuriuos jūs garbindavote.
مِن دُونِ ٱللَّهِ هَلْ يَنصُرُونَكُمْ أَوْ يَنتَصِرُونَ ﴿٩٣﴾
93. vietoj Allaho? Ar gali jie padėti jums ar (bent) padėti patys sau?“
فَكُبْكِبُواْ فِيهَا هُمْ وَٱلْغَاوُۥنَ ﴿٩٤﴾
94. Tada jie įmes savo veidus į (Ugnį), jie ir ghavūn (velniai, ir tie, kurie klydo).
وَجُنُودُ إِبْلِيسَ أَجْمَعُونَ ﴿٩٥﴾
95. Ir visos Iblio (Šėtono) kariuomenės kartu.
قَالُواْ وَهُمْ فِيهَا يَخْتَصِمُونَ ﴿٩٦﴾
96. Jie sakys, varžydamiesi tenais.
تَٱللَّهِ إِن كُنَّا لَفِى ضَلَٰلٍۢ مُّبِينٍ ﴿٩٧﴾
97. Prisiekiame Allahu, mes tikrai buvome akivaidžioje klaidoje.
إِذْ نُسَوِّيكُم بِرَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿٩٨﴾
98. Kai Mes laikėme jus (netikri dievai) lygiais (garbinime) Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.
وَمَآ أَضَلَّنَآ إِلَّا ٱلْمُجْرِمُونَ ﴿٩٩﴾
99. Ir niekas nepaklaidino mūsų tik Mudžrimūn [Iblis (Šėtonas) ir tie iš žmonių, kurie darė nusikaltimus, žudikai, daugiadieviai ir engėjai].
فَمَا لَنَا مِن شَٰفِعِينَ ﴿١٠٠﴾
100. Dabar mes neturime jokių užtarėjų
وَلَا صَدِيقٍ حَمِيمٍۢ ﴿١٠١﴾
101. nei artimo draugo (padėti mums).
فَلَوْ أَنَّ لَنَا كَرَّةًۭ فَنَكُونَ مِنَ ٱلْمُؤْمِنِينَ ﴿١٠٢﴾
102. (Deja), jei tik mes turėtume progą grįžti (į pasaulį), mes tikrai būtume tarp tikinčiųjų!
إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَءَايَةًۭ ۖ وَمَا كَانَ أَكْثَرُهُم مُّؤْمِنِينَ ﴿١٠٣﴾
103. Iš tiesų tame yra tikrai ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.
وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ ﴿١٠٤﴾
104. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis yra tikrai Visa Galingas, Gailestingiausiasis.
كَذَّبَتْ قَوْمُ نُوحٍ ٱلْمُرْسَلِينَ ﴿١٠٥﴾
105. Nūho (Nojaus) žmonės atmetė Pasiuntinius.
إِذْ قَالَ لَهُمْ أَخُوهُمْ نُوحٌ أَلَا تَتَّقُونَ ﴿١٠٦﴾
106. Kai jų brolis Nūhas (Nojus) sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?
إِنِّى لَكُمْ رَسُولٌ أَمِينٌۭ ﴿١٠٧﴾
107. Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.
فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ﴿١٠٨﴾
108. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.
وَمَآ أَسْـَٔلُكُمْ عَلَيْهِ مِنْ أَجْرٍ ۖ إِنْ أَجْرِىَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿١٠٩﴾
109. Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.
فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ﴿١١٠﴾
110. Taigi atlikte savo pareigas Allahui, bijokite Jo ir pakluskite man.“
۞ قَالُوٓاْ أَنُؤْمِنُ لَكَ وَٱتَّبَعَكَ ٱلْأَرْذَلُونَ ﴿١١١﴾
111. Jie tarė: „Ar mes turėtume patikėti tavimi, kai prasčiausi (žmonės) seka tavimi?“
قَالَ وَمَا عِلْمِى بِمَا كَانُواْ يَعْمَلُونَ ﴿١١٢﴾
112. Jis tarė: „O kokias žinias aš turiu apie tai, ką jie darydavo?
إِنْ حِسَابُهُمْ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّى ۖ لَوْ تَشْعُرُونَ ﴿١١٣﴾
113. Jų atsiskaitymas yra tik su mano Viešpačiu, jei (tik) jūs galėtumėte žinoti.
وَمَآ أَنَا۠ بِطَارِدِ ٱلْمُؤْمِنِينَ ﴿١١٤﴾
114. Ir aš neketinu išvyti tikinčiųjų.
إِنْ أَنَا۠ إِلَّا نَذِيرٌۭ مُّبِينٌۭ ﴿١١٥﴾
115. Aš tik esu paprastas perspėtojas.“
قَالُواْ لَئِن لَّمْ تَنتَهِ يَٰنُوحُ لَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلْمَرْجُومِينَ ﴿١١٦﴾
116. Jie tarė: „Jei tu nesiliausi, Nūhai (Nojau), tikrai būsi tarp užmėtytųjų akmenimis (užmuštųjų).“
قَالَ رَبِّ إِنَّ قَوْمِى كَذَّبُونِ ﴿١١٧﴾
117. Jis tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, mano žmonės atmetė mane.
فَٱفْتَحْ بَيْنِى وَبَيْنَهُمْ فَتْحًۭا وَنَجِّنِى وَمَن مَّعِىَ مِنَ ٱلْمُؤْمِنِينَ ﴿١١٨﴾
118. Taigi teisk Tu tarp manęs ir jų, ir išgelbėk mane ir tuos tikinčiuosius, kurie su manimi.“
فَأَنجَيْنَٰهُ وَمَن مَّعَهُۥ فِى ٱلْفُلْكِ ٱلْمَشْحُونِ ﴿١١٩﴾
119. Ir Mes išgelbėjome jį ir tuos su juo prikrautu laivu.
ثُمَّ أَغْرَقْنَا بَعْدُ ٱلْبَاقِينَ ﴿١٢٠﴾
120. Tada Mes paskandinome likusius (netikinčiuosius) po to.
إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَءَايَةًۭ ۖ وَمَا كَانَ أَكْثَرُهُم مُّؤْمِنِينَ ﴿١٢١﴾
121. Iš tiesų, tame yra tikrai ženklas, tačiau dauguma iš jų nėra tikintys.
وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ ﴿١٢٢﴾
122. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.
كَذَّبَتْ عَادٌ ٱلْمُرْسَلِينَ ﴿١٢٣﴾
123. Ad (žmonės) atmetė Pasiuntinius.
إِذْ قَالَ لَهُمْ أَخُوهُمْ هُودٌ أَلَا تَتَّقُونَ ﴿١٢٤﴾
124. Kai jų brolis Hudas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?
إِنِّى لَكُمْ رَسُولٌ أَمِينٌۭ ﴿١٢٥﴾
125. Iš tiesų aš esu patikimas Pasiuntinys jums.
فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ﴿١٢٦﴾
126. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.
وَمَآ أَسْـَٔلُكُمْ عَلَيْهِ مِنْ أَجْرٍ ۖ إِنْ أَجْرِىَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿١٢٧﴾
127. Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.
أَتَبْنُونَ بِكُلِّ رِيعٍ ءَايَةًۭ تَعْبَثُونَ ﴿١٢٨﴾
128. Ar jūs statote aukštus rūmus ant kiekvienos aukštos vietovės, nors juose patys negyvenate?
وَتَتَّخِذُونَ مَصَانِعَ لَعَلَّكُمْ تَخْلُدُونَ ﴿١٢٩﴾
129. Ir ar jūs įsigyjate sau rūmus (gerus pastatus) lyg jūs gyvensite juose amžinai.
وَإِذَا بَطَشْتُم بَطَشْتُمْ جَبَّارِينَ ﴿١٣٠﴾
130. Ir kai jūs pričiumpate (ką nors), pričiumpate jūs (jį) kaip tironai?
فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ﴿١٣١﴾
131. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.
وَٱتَّقُواْ ٱلَّذِىٓ أَمَدَّكُم بِمَا تَعْلَمُونَ ﴿١٣٢﴾
132. Ir atlikite savo pareigas Jam, bijokite To, Kuris pagelbėjo jums viskuo (gerais dalykais), ką jūs žinote.
أَمَدَّكُم بِأَنْعَٰمٍۢ وَبَنِينَ ﴿١٣٣﴾
133. Jis pagelbėjo jums galvijais ir vaikais
وَجَنَّٰتٍۢ وَعُيُونٍ ﴿١٣٤﴾
134. Ir sodais ir šaltiniais
إِنِّىٓ أَخَافُ عَلَيْكُمْ عَذَابَ يَوْمٍ عَظِيمٍۢ ﴿١٣٥﴾
135. Iš tiesų, aš bijau jums Didžiosios Dienos kančios.“
قَالُواْ سَوَآءٌ عَلَيْنَآ أَوَعَظْتَ أَمْ لَمْ تَكُن مِّنَ ٱلْوَٰعِظِينَ ﴿١٣٦﴾
136. Jie tarė: „Mums tas pat ar tu pamokslauji ar nesi iš tų, kurie pamokslauja.
إِنْ هَٰذَآ إِلَّا خُلُقُ ٱلْأَوَّلِينَ ﴿١٣٧﴾
137. Tai ne kas kita kaip melagingos pasakos ir senovės religijos
وَمَا نَحْنُ بِمُعَذَّبِينَ ﴿١٣٨﴾
138. ir mes nebūsime nubausti.“
فَكَذَّبُوهُ فَأَهْلَكْنَٰهُمْ ۗ إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَءَايَةًۭ ۖ وَمَا كَانَ أَكْثَرُهُم مُّؤْمِنِينَ ﴿١٣٩﴾
139. Taigi jie atmetė jį ir Mes sunaikinome juos. Iš tiesų tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma iš jų nėra tikintys.
وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ ﴿١٤٠﴾
140. Ir iš tiesų jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausias.
كَذَّبَتْ ثَمُودُ ٱلْمُرْسَلِينَ ﴿١٤١﴾
141. Samud (žmonės) atmetė Pasiuntinius.
إِذْ قَالَ لَهُمْ أَخُوهُمْ صَٰلِحٌ أَلَا تَتَّقُونَ ﴿١٤٢﴾
142. Kai jų brolis Salihas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?
إِنِّى لَكُمْ رَسُولٌ أَمِينٌۭ ﴿١٤٣﴾
143. Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.
فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ﴿١٤٤﴾
144. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.
وَمَآ أَسْـَٔلُكُمْ عَلَيْهِ مِنْ أَجْرٍ ۖ إِنْ أَجْرِىَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿١٤٥﴾
145. Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.
أَتُتْرَكُونَ فِى مَا هَٰهُنَآ ءَامِنِينَ ﴿١٤٦﴾
146. Ar jūs būsite saugūs tame, ką jūs čia turite?
فِى جَنَّٰتٍۢ وَعُيُونٍۢ ﴿١٤٧﴾
147. Soduose ir šaltiniuose.
وَزُرُوعٍۢ وَنَخْلٍۢ طَلْعُهَا هَضِيمٌۭ ﴿١٤٨﴾
148. Ir žaliuose javuose (laukuose) ir datulių palmėse su minkštomis burbuolėmis.
وَتَنْحِتُونَ مِنَ ٱلْجِبَالِ بُيُوتًۭا فَٰرِهِينَ ﴿١٤٩﴾
149. Ir jūs iškertate kanluose, namus meistriškai.
فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ﴿١٥٠﴾
150. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.
وَلَا تُطِيعُوٓاْ أَمْرَ ٱلْمُسْرِفِينَ ﴿١٥١﴾
151. Ir nesekite įsakymais Al-Musrifūn [t. y. savo vyresniųjų – lyderių, kurie buvo daugiadieviai, nusikaltėliai ir nuodėmiautojai],
ٱلَّذِينَ يُفْسِدُونَ فِى ٱلْأَرْضِ وَلَا يُصْلِحُونَ ﴿١٥٢﴾
152. kurie daro piktadarybes žemėje, ir nesitaiso.“
قَالُوٓاْ إِنَّمَآ أَنتَ مِنَ ٱلْمُسَحَّرِينَ ﴿١٥٣﴾
153. Jie tarė: „Tu esi tik iš tų, užburtųjų!
مَآ أَنتَ إِلَّا بَشَرٌۭ مِّثْلُنَا فَأْتِ بِـَٔايَةٍ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ ﴿١٥٤﴾
154. Tu esu tik žmogus, kaip ir mes. Tad atnešk mums ženklą, jei esi iš tiesą sakančiųjų.“
قَالَ هَٰذِهِۦ نَاقَةٌۭ لَّهَا شِرْبٌۭ وَلَكُمْ شِرْبُ يَوْمٍۢ مَّعْلُومٍۢ ﴿١٥٥﴾
155. Jis tarė: „Čia kupranugarė. Ji turi teisę gerti (vandenį) ir jūs (kiekvienas) turite teisę gerti (vandenį) dieną, žinomą.
وَلَا تَمَسُّوهَا بِسُوٓءٍۢ فَيَأْخُذَكُمْ عَذَابُ يَوْمٍ عَظِيمٍۢ ﴿١٥٦﴾
156. Ir nežalokite jos, kad Didžiosios Dienos kančia nepričiuptų jūsų.“
فَعَقَرُوهَا فَأَصْبَحُواْ نَٰدِمِينَ ﴿١٥٧﴾
157. Tačiau jie nužudė ją ir tada jie tapo atgailaujančiais.
فَأَخَذَهُمُ ٱلْعَذَابُ ۗ إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَءَايَةًۭ ۖ وَمَا كَانَ أَكْثَرُهُم مُّؤْمِنِينَ ﴿١٥٨﴾
158. Taigi kančia pasivijo juos. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.
وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ ﴿١٥٩﴾
159. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.
كَذَّبَتْ قَوْمُ لُوطٍ ٱلْمُرْسَلِينَ ﴿١٦٠﴾
160. Lūto (Loto) žmonės (kurie gyveno Sodomos mieste, Palestinoje), neigė Pasiuntinius.
إِذْ قَالَ لَهُمْ أَخُوهُمْ لُوطٌ أَلَا تَتَّقُونَ ﴿١٦١﴾
161. Kai jų brolis Lūtas (Lotas) sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?
إِنِّى لَكُمْ رَسُولٌ أَمِينٌۭ ﴿١٦٢﴾
162. Iš tiesų, Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.
فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ﴿١٦٣﴾
163. Tad bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.
وَمَآ أَسْـَٔلُكُمْ عَلَيْهِ مِنْ أَجْرٍ ۖ إِنْ أَجْرِىَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿١٦٤﴾
164. Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.
أَتَأْتُونَ ٱلذُّكْرَانَ مِنَ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿١٦٥﴾
165. Ar jūs skverbiatės į Alamyn (žmonijos) vyrus
وَتَذَرُونَ مَا خَلَقَ لَكُمْ رَبُّكُم مِّنْ أَزْوَٰجِكُم ۚ بَلْ أَنتُمْ قَوْمٌ عَادُونَ ﴿١٦٦﴾
166. Ir paliekate tas, kurias Allahas sukūrė jums būti jūsų žmonomis? Ne, jūs esate nusidedantys žmonės!“
قَالُواْ لَئِن لَّمْ تَنتَهِ يَٰلُوطُ لَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلْمُخْرَجِينَ ﴿١٦٧﴾
167. Jie tarė: „Jei tu nesiliausi, Lūtai (Lotai), iš tiesų būsi iš išvarytųjų!“
قَالَ إِنِّى لِعَمَلِكُم مِّنَ ٱلْقَالِينَ ﴿١٦٨﴾
168. Jis tarė: „Aš tikrai, esu iš tų, kurie su griežtu pykčiu ir įsiučiu nepritaria jūsų (šiam blogam) (sodomijos) veiksmui.
رَبِّ نَجِّنِى وَأَهْلِى مِمَّا يَعْمَلُونَ ﴿١٦٩﴾
169. Mano Viešpatie, išgelbėk mane ir mano šeimą nuo to, ką jie daro.“
فَنَجَّيْنَٰهُ وَأَهْلَهُۥٓ أَجْمَعِينَ ﴿١٧٠﴾
170. Taigi Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, visus,
إِلَّا عَجُوزًۭا فِى ٱلْغَٰبِرِينَ ﴿١٧١﴾
171. išskyrus seną moterį (jo žmoną) iš tų, kurie liko anapus.
ثُمَّ دَمَّرْنَا ٱلْءَاخَرِينَ ﴿١٧٢﴾
172. Tada po to Mes sunaikinome kitus.
وَأَمْطَرْنَا عَلَيْهِم مَّطَرًۭا ۖ فَسَآءَ مَطَرُ ٱلْمُنذَرِينَ ﴿١٧٣﴾
173. Ir Mes apipylėme juos (kančios) lietumi. Ir koks blogas buvo lietus tų, kurie buvo perspėti.
إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَءَايَةًۭ ۖ وَمَا كَانَ أَكْثَرُهُم مُّؤْمِنِينَ ﴿١٧٤﴾
174. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys,
وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ ﴿١٧٥﴾
175. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.
كَذَّبَ أَصْحَٰبُ لْـَٔيْكَةِ ٱلْمُرْسَلِينَ ﴿١٧٦﴾
176. Al-Aika [šalia Madjan (Midian)] gyventojai neigė Pasiuntinius.
إِذْ قَالَ لَهُمْ شُعَيْبٌ أَلَا تَتَّقُونَ ﴿١٧٧﴾
177. Kai Šuaibas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho (ir nepaklusite Jam)?
إِنِّى لَكُمْ رَسُولٌ أَمِينٌۭ ﴿١٧٨﴾
178. Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.
فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ ﴿١٧٩﴾
179. Tad bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.
وَمَآ أَسْـَٔلُكُمْ عَلَيْهِ مِنْ أَجْرٍ ۖ إِنْ أَجْرِىَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿١٨٠﴾
180. Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.
۞ أَوْفُواْ ٱلْكَيْلَ وَلَا تَكُونُواْ مِنَ ٱلْمُخْسِرِينَ ﴿١٨١﴾
181. Suteikite pilną matą, ir nepriverskite (kitų) prarasti.
وَزِنُواْ بِٱلْقِسْطَاسِ ٱلْمُسْتَقِيمِ ﴿١٨٢﴾
182. Ir sverkite teisingomis ir tiksliomis svarstyklėmis.
وَلَا تَبْخَسُواْ ٱلنَّاسَ أَشْيَآءَهُمْ وَلَا تَعْثَوْاْ فِى ٱلْأَرْضِ مُفْسِدِينَ ﴿١٨٣﴾
183. Ir neapgaudinėkite žmonių sumažindami jų daiktus, nei darykite ką blogo, ištvirkaudami ir darydami piktadarybes žemėje.
وَٱتَّقُواْ ٱلَّذِى خَلَقَكُمْ وَٱلْجِبِلَّةَ ٱلْأَوَّلِينَ ﴿١٨٤﴾
184. Ir bijokite To, Kuris sukūrė jus ir senų žmonių kartas.“
قَالُوٓاْ إِنَّمَآ أَنتَ مِنَ ٱلْمُسَحَّرِينَ ﴿١٨٥﴾
185. Jie tarė: „Tu esi tik iš tų, užburtųjų!“
وَمَآ أَنتَ إِلَّا بَشَرٌۭ مِّثْلُنَا وَإِن نَّظُنُّكَ لَمِنَ ٱلْكَٰذِبِينَ ﴿١٨٦﴾
186. Tu esi tik žmogus, kaip ir mes, ir tikrai mes manome, kad esi tu vienas iš melagių.
فَأَسْقِطْ عَلَيْنَا كِسَفًۭا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ ﴿١٨٧﴾
187. Taigi priversk dangaus dalį užkristi ant mūsų, jei esi tiesą sakantis.“
قَالَ رَبِّىٓ أَعْلَمُ بِمَا تَعْمَلُونَ ﴿١٨٨﴾
188. Jis tarė: „Mano Viešpats yra Geriausiai Žinantis, ką jūs darote.“
فَكَذَّبُوهُ فَأَخَذَهُمْ عَذَابُ يَوْمِ ٱلظُّلَّةِ ۚ إِنَّهُۥ كَانَ عَذَابَ يَوْمٍ عَظِيمٍ ﴿١٨٩﴾
189. Tačiau jie atmetė jį, taigi (tamsaus debesies) šešėlio dienos kančia apėmė juos. Iš tiesų tai buvo Didžiosios Dienos kančia.
إِنَّ فِى ذَٰلِكَ لَءَايَةًۭ ۖ وَمَا كَانَ أَكْثَرُهُم مُّؤْمِنِينَ ﴿١٩٠﴾
190. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.
وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلْعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ ﴿١٩١﴾
191. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.
وَإِنَّهُۥ لَتَنزِيلُ رَبِّ ٱلْعَٰلَمِينَ ﴿١٩٢﴾
192. Ir tikrai, šis (Koranas) yra Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties apreiškimas,
نَزَلَ بِهِ ٱلرُّوحُ ٱلْأَمِينُ ﴿١٩٣﴾
193. kurį patikimas Rūh [Džibrilis (Gabirelius)] nuleido
عَلَىٰ قَلْبِكَ لِتَكُونَ مِنَ ٱلْمُنذِرِينَ ﴿١٩٤﴾
194. į tavo (Muchammedai ﷺ) širdį, kad tu būtum (vienas) iš perspėtojų,
بِلِسَانٍ عَرَبِىٍّۢ مُّبِينٍۢ ﴿١٩٥﴾
195. suprantama arabų kalba.
وَإِنَّهُۥ لَفِى زُبُرِ ٱلْأَوَّلِينَ ﴿١٩٦﴾
196. Ir iš itesų, tai (Koranas ir jo apreiškimas Pranašui Muchammedui ﷺ) yra (pranešta) ankstesniųjų žmonių Raštuose [t. y. Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje).
أَوَلَمْ يَكُن لَّهُمْ ءَايَةً أَن يَعْلَمَهُۥ عُلَمَٰٓؤُاْ بَنِىٓ إِسْرَٰٓءِيلَ ﴿١٩٧﴾
197. Argi tai nėra ženklas jiems, kad Israelio (Izraelio) Vaikų mokyti mokslininkai (kaip Adbullah bin Salam (lai Allahas būna juo patenkintas), kuris priėmė islamą) žinojo tai (esant tiesa)?
وَلَوْ نَزَّلْنَٰهُ عَلَىٰ بَعْضِ ٱلْأَعْجَمِينَ ﴿١٩٨﴾
198. Ir jei Mes būtume apreiškę tai (šį Koraną) kam nors iš ne arabų
فَقَرَأَهُۥ عَلَيْهِم مَّا كَانُواْ بِهِۦ مُؤْمِنِينَ ﴿١٩٩﴾
199. ir jis būtų parecitavęs tai jiems, jie nebūtų tuo patikėję.
كَذَٰلِكَ سَلَكْنَٰهُ فِى قُلُوبِ ٱلْمُجْرِمِينَ ﴿٢٠٠﴾
200. Taip Mes privertėme tai (Korano neigimą) įžengti į Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių, nusidėjėlių) širdis.
لَا يُؤْمِنُونَ بِهِۦ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلْعَذَابَ ٱلْأَلِيمَ ﴿٢٠١﴾
201. Jie nepatikės tuo tol, kol jie pamatys skausmingą kančią.
فَيَأْتِيَهُم بَغْتَةًۭ وَهُمْ لَا يَشْعُرُونَ ﴿٢٠٢﴾
202. Ji ateis pas juos staiga, jiems to nesuvokiant.
فَيَقُولُواْ هَلْ نَحْنُ مُنظَرُونَ ﴿٢٠٣﴾
203. Tada jie sakys: „Ar gali mums būti leista atsikvėpti?“
أَفَبِعَذَابِنَا يَسْتَعْجِلُونَ ﴿٢٠٤﴾
204. Ar jie tada norės, kad Mūsų kančia būtų paskubinta?
أَفَرَءَيْتَ إِن مَّتَّعْنَٰهُمْ سِنِينَ ﴿٢٠٥﴾
205. Pasakyk Man, (netgi) jei Mes leisime jiems linksmintis ilgus metus,
ثُمَّ جَآءَهُم مَّا كَانُواْ يُوعَدُونَ ﴿٢٠٦﴾
206. o po to ateis pas juos tai (bausmė), kas jiems buvo pažadėta,
مَآ أَغْنَىٰ عَنْهُم مَّا كَانُواْ يُمَتَّعُونَ ﴿٢٠٧﴾
207. viskas, ką jie darydavo linksmindamiesi, neduos jiems jokios naudos.
وَمَآ أَهْلَكْنَا مِن قَرْيَةٍ إِلَّا لَهَا مُنذِرُونَ ﴿٢٠٨﴾
208. Ir niekada Mes nenaikinome miesto, tik jis turėjo savo perspėtojus,
ذِكْرَىٰ وَمَا كُنَّا ظَٰلِمِينَ ﴿٢٠٩﴾
209. priminimą, ir Mes niekada nebuvome neteisingi.
وَمَا تَنَزَّلَتْ بِهِ ٱلشَّيَٰطِينُ ﴿٢١٠﴾
210. Ir tai ne Šajatin (velniai), kurie nuleido tai (šį Koraną).
وَمَا يَنۢبَغِى لَهُمْ وَمَا يَسْتَطِيعُونَ ﴿٢١١﴾
211. Nei tai pritiktų jiems, nei jie galėtų (sukurti tai).
إِنَّهُمْ عَنِ ٱلسَّمْعِ لَمَعْزُولُونَ ﴿٢١٢﴾
212. Iš tiesų, jie buvo nutolinti nuo jo girdėjimo.
فَلَا تَدْعُ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَ فَتَكُونَ مِنَ ٱلْمُعَذَّبِينَ ﴿٢١٣﴾
213. Taigi nesišaukite su Allahu kito ilah (dievo), kad jūs nebūtumėte tarp tų, kurie gaus bausmę.
وَأَنذِرْ عَشِيرَتَكَ ٱلْأَقْرَبِينَ ﴿٢١٤﴾
214. Ir perspėk savo gentį (Muchammedai ﷺ) iš artimų giminių.
وَٱخْفِضْ جَنَاحَكَ لِمَنِ ٱتَّبَعَكَ مِنَ ٱلْمُؤْمِنِينَ ﴿٢١٥﴾
215. Ir būk malonus ir nuolankus tikintiesiems, kurie seka tavimi.
فَإِنْ عَصَوْكَ فَقُلْ إِنِّى بَرِىٓءٌۭ مِّمَّا تَعْمَلُونَ ﴿٢١٦﴾
216. Tada, jei jie nepaklūsta tau, sakyk: „Aš nekaltas dėl to, ką jūs darote.“
وَتَوَكَّلْ عَلَى ٱلْعَزِيزِ ٱلرَّحِيمِ ﴿٢١٧﴾
217. Ir pasitikėk Visa Galingu, Gailestingiausiuoju.
ٱلَّذِى يَرَىٰكَ حِينَ تَقُومُ ﴿٢١٨﴾
218. Kuris mato tave (Muchammedai ﷺ) kai tu stovi (vienas naktį Tahadžud maldose).
وَتَقَلُّبَكَ فِى ٱلسَّٰجِدِينَ ﴿٢١٩﴾
219. Ir tavo judesius tarp tų, kurie krenta kniūbsčiomis (priešais Allahą penkiose privalomose bendruomeninėse maldose).
إِنَّهُۥ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلْعَلِيمُ ﴿٢٢٠﴾
220. Iš tiesų, Jis, tik Jis, yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
هَلْ أُنَبِّئُكُمْ عَلَىٰ مَن تَنَزَّلُ ٱلشَّيَٰطِينُ ﴿٢٢١﴾
221. Ar Man pranešti jums (žmonės) (apie tai) ant ko nusileidžia Šajatin (velniai)?
تَنَزَّلُ عَلَىٰ كُلِّ أَفَّاكٍ أَثِيمٍۢ ﴿٢٢٢﴾
222. Jie nusleidžia ant kiekvieno meluoajnčio, nuodėmingo žmogaus.
يُلْقُونَ ٱلسَّمْعَ وَأَكْثَرُهُمْ كَٰذِبُونَ ﴿٢٢٣﴾
223. Kuris klausosi (velnių, o jie išsako, ką jie girdėjo apie Nematomą iš angelų), ir dauguma iš jų yra melagiai.
وَٱلشُّعَرَآءُ يَتَّبِعُهُمُ ٱلْغَاوُۥنَ ﴿٢٢٤﴾
224. Tokie, kaip poetai - nusidėjėliai seka jais.
أَلَمْ تَرَ أَنَّهُمْ فِى كُلِّ وَادٍۢ يَهِيمُونَ ﴿٢٢٥﴾
225. Argi nematai, kad jie kalba apie kiekvieną dalyką (šlovindami žmones – gerus ar blogus) savo poezijose?
وَأَنَّهُمْ يَقُولُونَ مَا لَا يَفْعَلُونَ ﴿٢٢٦﴾
226. Ir kad jie sako tai, ko nedaro.
إِلَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ وَذَكَرُواْ ٱللَّهَ كَثِيرًۭا وَٱنتَصَرُواْ مِنۢ بَعْدِ مَا ظُلِمُواْ ۗ وَسَيَعْلَمُ ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓاْ أَىَّ مُنقَلَبٍۢ يَنقَلِبُونَ ﴿٢٢٧﴾
227. Išskyrus tuos, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus darbus, ir dažnai prisimena Allahą, ir pateisina save po to, kai buvo suklaidinti [atsakydami į poeziją neteisingai poezijai (kurią pagonių poetai sako prieš musulmonus)]. O tie, kurie elgiasi blogai, sužinos kokiu pralaimėjimu jie bus nuversti.